Jei kada nors teko matyti kvadratinį tinklelį, kuriame reikia greitai surasti skaičius didėjančia tvarka, tikriausiai tai buvo Šultės lentelė. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo labai paprasta, tačiau už šio paprastumo slypi metodika, dešimtmečiais išbandyta psichologijoje ir švietime. Šultės lentelės istorija prasidėjo XX a. viduryje — nuo mokslinio eksperimento, nulėmusio jos paplitimą visame pasaulyje.
Iš pradžių tai gali ir neatrodyti kaip žaidimas įprasta prasme — nėra nei grafikos, nei taisyklių, nei varžovų. Tik tinklas ir skaičiai. Tačiau būtent šis paprastumas ir yra jos stiprybė. Šultės lentelė jau seniai tapo loginio mąstymo žaidimų pasaulio dalimi ir pelnytai laikoma vienu efektyviausių dėmesio lavinimo pratimų. Norint suprasti jos vertę, verta atsigręžti į pradžią.
Šultės lentelės istorija
Šultės lentelę pirmą kartą 1962 m. pasiūlė vokiečių psichiatras ir psichologas Walteris Schulte. Jis gimė 1910 m. Frankfurte prie Maino ir studijavo mediciną savo gimtojo miesto universitete. Jau 1934 m. apgynė daktaro disertaciją, o vėliau tęsė mokslinę veiklą vadovaujamas Hanso Bergerio — elektroencefalografijos pradininko. Jis dirbo Jenoje, Vefilyje ir Giuterslo, kur užėmė vadovaujamas pareigas psichiatrijos įstaigose.
1960-aisiais Šultė tapo profesoriumi ir vadovavo Tiubingeno universiteto neurologijos klinikai. 1965–1967 m. jis vadovavo Vokietijos Tarptautinės priešepilepsinės lygos (ILAE) skyriui, o 1968 m. buvo išrinktas Leopoldinos akademijos — seniausios Vokietijos mokslų akademijos — nariu.
Iš pradžių lentelė buvo sukurta kaip psichodiagnostikos priemonė — ne žaidimui, o paciento dėmesio pastovumui tirti. Metodas pasirodė esąs paprastas, vizualiai aiškus ir efektyvus net ir esant nuovargiui nustatyti koncentracijos lygį.
Pirmieji leidiniai, aprašantys Šultės metodiką, pasirodė 1960-aisiais Vokietijos mokslo bendruomenėje. Pratimas greitai paplito klinikose, kur buvo naudojamas kaip kognityvinės diagnostikos dalis. Vėliau susidomėjo ir pedagogai bei psicholingvistikos specialistai. Jie nustatė, kad reguliarios treniruotės su Šultės lentele teigiamai veikia gebėjimą greitai suvokti tekstus — ypač vaikams ir paaugliams, turintiems mokymosi sunkumų.
Palaipsniui Šultės lentelė peržengė mokslinės srities ribas ir pradėta naudoti švietime bei kasdienėje praktikoje. Ją naudojo tiek mokytojai mokyklose, tiek oftalmologai — taip pat periferinio matymo treniruotėms. Ypač plačiai ji naudojama greitojo skaitymo kursuose: lentelė tapo vienu iš pagrindinių įrankių ruošiant akis teksto suvokimui blokais, o ne po raidę. Be to, ji buvo naudojama kaip greitas būdas įvertinti esamą dėmesio lygį — pavyzdžiui, prieš pamokas ar protinio krūvio metu.
Metams bėgant Šultės lentelė ne tik neprarado aktualumo, bet ir įgavo daugybę skaitmeninių adaptacijų. Jau 1990-aisiais atsirado pirmosios kompiuterinės versijos — su galimybe pasirinkti tinklo dydį ir nustatyti laiko limitus. Šiandien tokie pratimai prieinami išmaniuosiuose telefonuose ir planšetėse: be skaičių, pateikiamos lentelės su raidėmis, simboliais ir spalvomis bei įvairiais sudėtingumo lygiais.
Įdomūs faktai
- Kai kuriose Vokietijos mokyklose Šultės lentelė naudojama prieš kontrolinius ar pamokų pradžioje — kaip būdas greitai suaktyvinti dėmesį ir susikaupti. Toks trumpas apšilimas padeda mokiniams greičiau įsitraukti į mokymosi procesą.
- Šultės lentelės populiarumas įkvėpė entuziastus rengti neoficialius greičio varžymus. Kai kurie dalyviai klasikinį 5×5 tinklą įveikia per mažiau nei 5 sekundes — internete galima rasti vaizdo įrašų su tokiais rezultatais, nors oficialių rekordų nėra.
- Šultės lentelė dažnai naudojama greitojo skaitymo kursuose. Pasak mokytojų patirties, 10–15 minučių kasdienio treniravimosi jau po 2–3 savaičių gali žymiai pagerinti skaitymo greitį — vidutiniškai 20–30 %. Nors šie skaičiai nėra moksliškai patvirtinti, metodo veiksmingumas praktikoje pastebėtas daugybę kartų.
- Šultės lentele susidomėjo ir karinės struktūros. Kai kuriose šalyse ji įtraukiama į atrankos testus pilotams ir oro eismo kontrolieriams — profesijoms, kuriose itin svarbu greitai perjungti dėmesį ir apdoroti vizualinę informaciją.
- Yra įvairių Šultės lentelės versijų, ir kiekviena jų orientuota į tam tikrų kognityvinių gebėjimų lavinimą. Pavyzdžiui, Gorbovo–Šultės modifikacijoje pateikiami pakaitomis raudoni ir juodi skaičiai — tai reikalauja nuolatinio dėmesio keitimo tarp spalvų. Kitoje versijoje skaičiai pakeičiami raidėmis — toks formatas itin naudingas lavinant atmintį ir vizualinį suvokimą. Dar viena versija — lentelės su spalvotomis langelėmis: jos padidina dėmesio apkrovą ir padaro užduotį kur kas dinamiškesnę.
Laikui bėgant Šultės lentelė tapo dėmesio lavinimo klasikiniu pratimu. Jos formatui nereikia paaiškinimo — užtenka vieno žvilgsnio, kad suprastum esmę. Tai retas atvejis, kai forma ir funkcija taip tiksliai sutampa. Jos populiarumo paslaptis slypi ne tik paprastume, bet ir tikroje naudoje. Ji padeda susikaupti prieš užduotį, sumažinti psichinę įtampą ar greitai pereiti nuo vienos veiklos prie kitos. Vos kelios minutės per dieną — ir dėmesys veikia tiksliau. Išbandyk pats — nemokamai ir be registracijos!