Nonograms (Nonogram) — tai loginis galvosūkis, taip pat žinomas pavadinimais Picross, Griddlers, Hanjie, Japanese Crosswords. Skirtingai nei klasikinėse kryžiažodžiuose, čia paslėptas ne žodis, o paveikslėlis — nuo paprasto rašto iki pikselinės scenos, kurį žaidėjas atskleidžia užpildydamas langelius pagal skaitinius nurodymus. Žaidimas patraukia tuo, kad sprendimo metu paprasti skaičiai pamažu virsta prasmingu vizualiniu rezultatu.
Nonograms nereikalauja kalbos ar kultūrinio konteksto žinių — tai nuo kalbos nepriklausomas galvosūkis, suprantamas kiekvienam, kas pažįsta skaičius. Dėl šio universalumo Nonograms užėmė ypatingą vietą loginių žaidimų pasaulyje ir tapo tarptautiniu hitu, prilygstančiu sudoku bei klasikiniams kryžiažodžiams. Atsiradęs 1980-ųjų pabaigoje, jis greitai įgijo gerbėjų visame pasaulyje ir tvirtai įsiliejo į galvosūkių mėgėjų kultūrą.
Nonograms istorija
Galvosūkio kilmė Japonijoje
Nonograms atsirado palyginti neseniai — 1980-ųjų pabaigoje Japonijoje. Du žmonės, nepriklausomai vienas nuo kito, pretenduoja į šio galvosūkio išradėjus. Pirmoji buvo japonų grafikos redaktorė Non Ishida (石田 のん), kuri 1987 metais dalyvavo neįprastame Tokijo konkurse dėl geriausio vaizdo, sukurto naudojant dangoraižio langus. Savo darbe Ishida «piešė» paveikslą įjungdama ir išjungdama šviesas langų languose ir laimėjo pirmąją vietą. Ši pergalė įkvėpė ją loginio žaidimo idėjai: ji suprato, kad panašų principą galima pritaikyti ant popieriaus, užpildant kvadratus tinklelyje. Jau 1988 metais Ishida paskelbė pirmuosius tris tokio tipo galvosūkius pavadinimu Window Art Puzzles.
Beveik tuo pat metu profesionalus galvosūkių kūrėjas Tetsuya Nishio (西尾 徹也) sukūrė savo šios idėjos variantą. Nishio paskelbė pirmuosius uždavinius kitame žurnale ir pavadino juos お絵かきロジック (Oekaki Logic) — kas verčiama kaip «piešimas logika» arba «loginis paveikslas». Jo versija taip pat paplito Japonijos spaudoje ir greitai užėmė savo vietą formuojamame žanre. Nishio pasiūlytas pavadinimas įsitvirtino Japonijoje ir iki šiol vartojamas kai kuriuose specializuotuose leidiniuose. Taip Japonijos spaudos puslapiuose atsirado pirmieji Nonograms (tuomet dar su skirtingais pavadinimais).
Pirmieji žingsniai ir plitimas
Iš pradžių nauji galvosūkiai savo gimtinėje nesulaukė plataus dėmesio. Taisyklės skyrėsi nuo įprastų mįslių, ir ne visi suprato, kaip jas spręsti. Tačiau netrukus palanki aplinkybių seka padėjo Nonograms žengti į pasaulinę areną. 1989 metais Non Ishida supažindino su savo galvosūkiais britų entuziastą Jamesą Dalgety — loginių žaidimų kolekcionierių ir tyrinėtoją. Dalgety pamatė žaidimo potencialą ir sudarė su Ishida susitarimą dėl galvosūkio populiarinimo už Japonijos ribų.
Būtent Jamesas Dalgety sukūrė naujam galvosūkiui pavadinimą Nonogram — sujungdamas autorės pravardę Non ir žodžio diagram dalį (su užuomina į brėžinį ar schemą). 1990 metais jis įtikino įtakingą britų laikraštį The Daily Telegraph reguliariai spausdinti šiuos galvosūkius. Nuo 1990 metų vasaros Nonograms pradėti leisti kas savaitę sekmadieniniame leidinyje — The Sunday Telegraph. Tai buvo pirmoji reguliari Nonograms publikacija pasaulio spaudoje, žymėjusi tarptautinio žaidimo populiarumo pradžią.
Pasaulinis pripažinimas 1990-aisiais
Dėl britų spaudos japonų «piešiniai skaičiais» tapo žinomi visame pasaulyje. Jau iki 1993 metų galvosūkis triumfuodamas grįžo į gimtinę: vienas didžiausių Japonijos laikraščių 毎日新聞 (The Mainichi Shimbun), įkvėptas sėkmės Anglijoje, pradėjo spausdinti Nonograms savo puslapiuose. Tais pačiais 1993 metais Ishida išleido pirmąją Nonograms knygą Japonijoje, o Jungtinėje Karalystėje leidykla Pan Books paskelbė The Sunday Telegraph Book of Nonograms, galvosūkių rinkinį iš laikraščio.
Vėlesniais metais žaidimo populiarumas sparčiai augo: jau 1995 metais pasirodė ketvirtasis Nonograms rinkinys iš The Sunday Telegraph, o pačios užduotys pradėtos spausdinti žurnaluose ir laikraščiuose visame pasaulyje. Atsirado žurnalų serijos, visiškai skirtos šiam japoniškam galvosūkiui.
Japonijoje tokie dideli leidėjai kaip Gakken ir Sekaibunkasha pradėjo leisti specializuotus žurnalus, skirtus šiems galvosūkiams, kas ženkliai prisidėjo prie susidomėjimo žanru augimo šalyje. Laikui bėgant Japonijos medžiagų leidybos teises pradėjo įsigyti užsienio kompanijos, ir Nonograms pradėjo pasirodyti pačiais įvairiausiais formatais — nuo laikraščių rubrikų iki pilnaverčių žurnalų ir rinkinių.
1990-ųjų pirmoje pusėje šie galvosūkiai pradėti leisti Nyderlanduose, Švedijoje, JAV, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse. Dešimtmečio pabaigoje plitimo geografija gerokai išsiplėtė: pavyzdžiui, 1997 metais Izraelio įmonė Nikoli Rosh pradėjo leisti Nonograms Artimuosiuose Rytuose. Maždaug tuo pačiu metu publikacijos su šiais uždaviniais pradėtos leisti Brazilijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Pietų Korėjoje ir Australijoje. Plitimo plėtrą lydėjo tiražų augimas ir naujų formatų atsiradimas, kas galutinai įtvirtino Nonograms kaip tarptautinį loginį žaidimą.
Vienas svarbių populiarinimo etapų buvo žaidimų industrija. 1995 metais Nintendo Japonijoje išleido kelis vaizdo žaidimus iš Picross serijos (trumpinys nuo «picture crossword»), kuriuose buvo naudojamas Nonograms principas. Garsiausias buvo Mario’s Picross žaidimui nešiojamai konsolei Game Boy — jis taip pat buvo vienintelis iš šios serijos, išleistas tuo metu už Japonijos ribų, JAV. Taip milijonai žaidėjų su naujuoju galvosūkiu susipažino per vaizdo žaidimus.
Po Nintendo idėją perėmė ir kiti: pasirodė elektroniniai kišeniniai žaislai-galvosūkiai ir net arkadiniai automatai. 1996 metais Japonijoje išleistas arkadinis žaidimas Logic Pro, visiškai paremtas Nonograms sprendimu, o metais vėliau — jo tęsinys. Šie automatai tapo žaidimų istorijos dalimi (šiandien jie emuliuojami per MAME kaip retro žaidimų pavyzdžiai). Iki 1990-ųjų pabaigos Nonograms galutinai įtvirtino savo statusą kaip tarptautinis hitas.
Nonograms naujajame tūkstantmetyje
1998 metais britų The Sunday Telegraph nusprendė surengti skaitytojų konkursą dėl naujo pavadinimo visų pamėgtam galvosūkiui. To reikėjo todėl, kad tuo metu laikraščio bendradarbiavimas su Non Ishida buvo pasibaigęs ir atsirado poreikis savo prekės ženklui. Laimėjo žodis Griddler («tinklelinis»), kuris nuo to laiko Anglijoje vartojamas kartu su terminu Nonograms.
1999 metais žinomas galvosūkių leidėjas Puzzler Media (anksčiau BEAP) Jungtinėje Karalystėje pradėjo leisti du periodinius žurnalus su šiais uždaviniais, naudodamas japonišką pavadinimą Hanjie (判じ絵) — kas gali būti verčiama kaip «spręsti pagal paveikslą». Buvo leidžiami atskiri Hanjie numeriai su mažesniais galvosūkiais ir Super Hanjie — su dideliais, detalizuotais paveikslais. Tais pačiais metais savo žurnalų serijas su japoniškais kryžiažodžiais pradėjo leisti Nyderlandai ir dar kelios Europos šalys.
2000-ųjų pradžia pasižymėjo dar didesniu populiarumo augimu. Atsirado pirmieji reguliarūs mėnesiniai leidiniai, visiškai skirti Nonograms: 2000 metais britų žurnalas Tsunami tapo pirmąja mėnesine japoniškų kryžiažodžių rinktine. JAV leidykla Sterling Publishing išleido dvi Nonograms knygas — Perplexing Pixel Puzzles ir Mind Sharpening Pixel Puzzles. Tais pačiais metais Nyderlanduose pradėtas leisti žurnalas Japanse Puzzels XXL, siūlęs ypač didelio formato galvosūkius.
Tūkstantmečio sandūroje Nonograms galutinai iš nišinės pramogos virto stabilia pasaulinės loginių žaidimų kultūros dalimi. Iki 2001 metų specializuoti leidiniai su Nonograms jau ėjo Prancūzijoje, Suomijoje ir Vengrijoje. Šiose šalyse pradėtos leisti savos reguliaros serijos, sukurtos atsižvelgiant į vietines loginių žaidimų pateikimo tradicijas: pavyzdžiui, Prancūzijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas tinklo elegantiškam dizainui ir piešinių vizualiniam užbaigtumui, o Suomijoje uždaviniai buvo aiškiai skirstomi pagal sudėtingumo lygius, kas darė žaidimo mokymąsi ypač sistemingą.
Tuo pat metu Nonograms vis aktyviau patekdavo į bendrų galvosūkių rinktinius žurnalus įvairiose šalyse. Italijoje ir Ispanijoje Nonograms pradėjo reguliariai įtraukti į loginių žaidimų skyrius šalia sudoku, kaip vizualią alternatyvą skaitmeniniams uždaviniams. Rusijoje ir Rytų Europos šalyse jie pasirodė kaip japoniški kryžiažodžiai laikraščių prieduose, teminiuose savaitiniuose leidiniuose ir specialiuose loginių žaidimų rinkiniuose, kur greitai užėmė tvirtą vietą.
Daugelyje leidinių Nonograms tapo nuolatine rubrika, kartais net iškeliama ant viršelio kaip centrinis elementas. Dėl šio formato žaidimas sulaukė antrosios išplitimo bangos — per skaitytojus, kurie iš pradžių nepažinojo japoniškų galvosūkių, bet susidomėjo jais pažįstamesnių užduočių kontekste. Tokios sklaidos rezultatu Nonograms tvirtai įsitvirtino tarp pirmaujančių loginių žaidimų XXI amžiaus pradžioje.
Ypač išsivystė klubai ir sprendėjų bendruomenės. Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje pradėjo formuotis interesų būreliai, kuriuose dalyviai aptardavo strategijas, dalydavosi mėgstamais numeriais, dalyvaudavo greito sprendimo čempionatuose arba leisdavo savo mėgėjiškus biuletenius. Panašios formos egzistavo Vokietijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Užduočių rinkiniai iš tokių susitikimų kartais patekdavo į komercinę prekybą, o kai kuriose šalyse net tapdavo autorinių žurnalų pagrindu.
Nuo 2000-ųjų pradžios Nonograms vis aktyviau buvo naudojami švietime kaip priemonė loginiam mąstymui ir dėmesingumui lavinti. Matematikos ir informatikos mokytojai juos įtraukdavo į mokymo programas, ypač nagrinėjant temas, susijusias su algoritmais, koordinačių plokštuma ir binarine logika. Kai kuriose šalyse — pavyzdžiui, Nyderlanduose, Suomijoje ir Izraelyje — buvo sukurtos specialios pratybų sąsiuvinių serijos, pritaikytos mokyklų programoms. Toks požiūris ne tik praplėtė galvosūkio auditoriją, bet ir suteikė jam papildomą edukacinį statusą.
Laikui bėgant iš klasikinio juodai balto Nonograms atsirado ištisa giminingų žaidimų grupė. Be spalvotų versijų, pasirodė įstrižaininiai Nonograms, trikampiai ir šešiakampiai tinklai, taip pat galvosūkiai su asimetriškomis taisyklėmis. Kai kurie iš jų numato, kad dalis užuominų yra paslėpta arba pateikiama tik žaidimo eigoje. Tokios variacijos praplečia žanrą ir leidžia naudoti sudėtingesnius samprotavimo metodus, darant žaidimą įdomų net patyrusiems sprendėjams.
Šiandien Nonograms tvirtai įsitvirtinęs pasaulio žaidimų kultūroje: specialūs arba mišrūs leidiniai su šiais galvosūkiais reguliariai leidžiami daugiau nei 35 šalyse, įskaitant Japoniją, JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Rusiją ir daugelį kitų. Vien Japonijoje šiuo metu leidžiama daugiau nei dešimt įvairių žurnalų, visiškai skirtų šiam galvosūkiui, nekalbant apie daugybę knygų ir elektroninių programų. Nonograms sėkmingai migravo iš laikraščių puslapių į kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius: egzistuoja šimtai internetinių platformų ir programų, kuriose milijonai vartotojų kasdien sprendžia šiuos galvosūkius. Taigi, per kelis dešimtmečius Nonograms iš vietinės smalsenybės tapo pripažintu tarptautiniu fenomenu intelektinių žaidimų industrijoje.
Įdomūs faktai apie Nonograms
- Pirmasis viešas galvosūkis — ant dangoraižio. Pirmasis Nonograms, pristatytas plačiajai publikai, buvo šviesos instaliacija ant pastato. 1987 metų Window Art konkurse Non Ishida «papasakojo» per langus legendą apie bambuko kirtėją — senovinį japonų mitą. Šviesos suformavo piešinį ant dangoraižio fasado, iš esmės tapusį šiuolaikinio Nonograms prototipu. Ši kilmės istorija daro Nonograms unikalų tarp galvosūkių.
- Pirmasis elektroninis Nonograms išleistas Japonijos namų kompiuteriams NEC PC-9800. Gerokai prieš Mario’s Picross, Japonijoje jau 1990-ųjų pradžioje egzistavo Nonograms kompiuterinės versijos NEC PC-9800 sistemoms — populiariems toje šalyje asmeniniams kompiuteriams. Šios programos buvo mažai žinomos už šalies ribų, bet jos padėjo pagrindus sąsajai ir logikai ateities versijoms.
- Didžiausias spausdintas Nonograms buvo didesnis nei 300×300 langelių. Kai kurie entuziastai ir leidėjai kūrė milžiniškus Nonograms — iš esmės plakato formato. Pavyzdžiui, kompanija Conceptis specialiame numeryje paskelbė užduotį su 320×320 langelių, kurią buvo siūloma spręsti dalimis.
- Nonograms nagrinėjamas NP-pilnumo kontekste skaičiavimų sudėtingumo teorijoje. Loginiu požiūriu, bendrojo Nonograms (bet kokio dydžio) sprendžiamumas priklauso NP-pilnų uždavinių klasei — tai yra teoriškai sunkiai apskaičiuojamiems. Tai daro Nonograms ne tik pramoga, bet ir akademiškai įdomia tema algoritmų ir dirbtinio intelekto srityje.
- Alternatyvūs pavadinimai. Skirtingose šalyse Nonograms žinomas vietiniais pavadinimais, kurie atspindi tiek kalbos ypatumus, tiek kultūrines asociacijas. Rusakalbėje erdvėje jie dažnai vadinami japoniškais kryžiažodžiais, pabrėžiant kilmės šalį. Anglakalbėje aplinkoje, be bendro termino Nonogram, paplitę variantai Griddlers (Jungtinėje Karalystėje) ir Hanjie. Japonų autoriai dažnai naudoja pavadinimą お絵かきパズル (Oekaki Pazuru) — «piešimo galvosūkis». Taip pat pasitaiko terminai Paint by Numbers (anglakalbėse šalyse, bet rečiau dėl painiavos su spalvinimo knygelėmis), Picross (Nintendo prekių ženklas), Picture Logic, Logic Art, Pic-a-Pix ir kiti. Toks pavadinimų įvairumas atspindi plačią galvosūkio geografiją ir kultūrinę adaptaciją.
- Egzistuoja spalvoti Nonograms. Dauguma klasikinių Nonograms yra juodai balti, bet egzistuoja atskiras žanras — spalvoti Nonograms, kuriuose kiekviena užuomina turi savo spalvą, o langeliai užpildomi atitinkamai. Tai apsunkina logiką, nes reikia atsižvelgti į spalvotų grupių eiliškumą ir skirtingų spalvų grupių atskyriklius. Nintendo aktyviai plėtojo spalvotą formatą Picross DS, Picross 3D ir kituose žaidimuose.
- Nonograms tvirtai įtrauktas į tarptautinių galvosūkių varžybų programas. Pasaulio galvosūkių čempionatuose (World Puzzle Championship) tokio tipo uždaviniai dažnai įtraukiami į tinklelių piešinių kategoriją, kur dalyviai rungiasi greičiu ir tikslumu. Atskirų entuziastų neoficialūs rekordai siejami su ypač dideliais galvosūkiais — pavyzdžiui, japoniškais kryžiažodžiais 100×100 ar didesnio dydžio langeliais, kuriems išspręsti reikia daug valandų. Yra ir itin sudėtingų užduočių, prieinamų tik labiausiai patyrusiems sprendėjams. Visa tai patvirtina Nonograms statusą kaip rimtą intelektinį iššūkį.
Nonograms kelias yra ryškus pavyzdys, kaip intelektinis žaidimas gali tapti pasauliniu kultūriniu fenomenu. Gimęs iš paprastos idėjos «piešti logika», šis galvosūkis sugebėjo įveikti kalbos ir geografijos barjerus bei pelnyti gerbėjų visuose kontinentuose. Šiandien Nonograms leidžiami žurnaluose, knygose ir elektroniniais formatais, juos sprendžia įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Šis žaidimas vertinamas už tai, kad lavina mąstymą, vaizduotę ir atkaklumą, suteikia malonumo iš paieškos proceso ir palaipsniui atskleidžiamo paslėpto piešinio ar rašto. Nonograms pelnytai tapo «gyvąja klasika» galvosūkių pasaulyje — greta kryžiažodžių, sudoku ir kitų amžinų proto žaidimų.
Perpratę Nonograms taisykles, pajuskite sprendimo ritmą ir drąsiai užpildykite pirmąjį langelį. Iš pirmo žvilgsnio Nonograms gali pasirodyti paprastas, bet sprendimo metu jis atskleidžia loginės analizės gilumą, kuri reikalauja susikaupimo, tikslumo ir sisteminio požiūrio. Nuoseklus taisyklių taikymas veda prie tiksliai išmatuoto rezultato, užbaigiančio loginės samprotavimo grandinę. Dėl šio prieinamumo ir intelektualinio turtingumo derinio Nonograms pelnytai išlaiko klasikinio loginio galvosūkio statusą, kurio populiarumas laikui bėgant nemažėja.