Mancala internetu, nemokamai

Mankala – vienas seniausių stalo žaidimų žmonijos istorijoje. Šimtmečius ji buvo žaidžiama Afrikoje, Centrinėje Amerikoje bei Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse. Šiuose regionuose ji tokia pat populiari kaip šachmatai Vakaruose, ir tokia pat įvairi kaip kortų žaidimai. Jos šaknys siekia tūkstantmetes žemdirbystės kultūras ir kalendorinius ciklus.

Tai nėra vienas konkretus žaidimas, o visa žaidimų šeima, kurią jungia panaši žaidimo lauko forma, bet skiriasi taisyklėmis, duobučių skaičiumi ir strategijomis. Omweso, bao, wari, „sėklų žaidimas“ – visos tai populiarios mankalos variacijos. Šiuo metu žinomiausia versija yra kalah – amerikietiška adaptacija, kurią 1950-aisiais sukūrė William Julius Champion Jr.

Žaidimo istorija

Mankalos žaidimo laukas – tai eilės tuščių duobučių, į kurias dedamos sėklos ar akmenukai – neišvengiamai primena žemdirbystę. Neatsitiktinai tokio tipo žaidimai buvo ypač paplitę senovės agrarinėse kultūrose, turinčiose išvystytą žemės ūkį.

Archeologai vis dar nesutaria dėl tikslios mankalos kilmės vietos. Žaidimų lentos ir jų atvaizdai buvo rasti Senovės Egipte, Sirijoje, Sudane ir Pietryčių Azijos šalyse. Tačiau daugiausia archeologinių radinių aptikta Šiaurės Afrikoje, Nilo slėnyje. Ten, ant šventyklų kolonų, sarkofagų, akmens nuolaužų ir net dramblio kaulo dirbinių, buvo rasta rankomis išraižytų žaidimo laukų. Seniausi iš jų datuojami IX–X a. pr. m. e., todėl mankala laikoma vienu seniausių žmonijai žinomų žaidimų.

Kai kurie tyrinėtojai netgi sieja mankalos elementus su religiniais ritualais ir aukojimais, kur sėklų skaičiavimas turėjo apeiginę reikšmę.

Kadangi „mankala“ yra arabiškas žodis, viena teorija teigia, kad šie žaidimai atsirado Artimuosiuose Rytuose ir vėliau paplito Afrikoje ir Rytų Azijoje. Pagrindinis šios teorijos argumentas – mankalos paminėjimas senuose religiniuose tekstuose, parašytuose arabų kalba.

Azijoje šis žaidimas buvo vadinamas kitaip: congkak, dakon, makaotan, aggalakang, lamban. Afrikoje – bawo, omweso, endodoi, adi, hus, kale, ndoto, soro ir dešimtimis kitų vardų. Sudėtingiausia žaidimo versija – bao – paplitusi Tanzanijoje ir Kenijoje, Rytų Afrikoje.

Amerikos kolonizacijos laikotarpiu (XVI–XVII a.) mankala atkeliavo į naująjį žemyną kartu su vergais iš Afrikos. Ten ji prigijo pietinėje Šiaurės Amerikos ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyse, kur buvo žinoma kaip wari arba Amerikos mankala. JAV buvo sukurta ir komercinių stalo žaidimų versijų su plastikiniais padėklais ir spalvotais stiklo akmenėliais – tiek namų, tiek mokomaisiais tikslais.

Europoje žaidimas išpopuliarėjo XVII a., ypač tarp anglų pirklių, tačiau ilgainiui buvo išstumtas kitų žaidimų. Šiandien jis prisimenamas tik kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, kur žinomas vokišku pavadinimu Bohnenspiel – „pupių žaidimas“.

Nuo XXI a. pradžios mankala išgyvena atgimimą: ji naudojama švietime, vaikų lavinimo programose, skaitmeninėse versijose ir mobiliuosiuose programėlėse. Taip pat ją aktyviai skatina kultūros centrai kaip nematerialaus paveldo dalį. 2020 m. UNESCO pripažino bao žaidimą svarbia Rytų Afrikos kultūrinės tapatybės dalimi.

Įdomūs faktai

• Visame pasaulyje užfiksuota daugiau nei 200 mankalos variantų. Jie skiriasi duobučių skaičiumi, figūrėlėmis, sėklų paėmimo būdais, taškų skaičiavimo sistema ir ėjimo kryptimi.
• Daugelyje kultūrų nebuvo naudojamos atskiros žaidimų lentos: duobutės būdavo išraižomos tiesiai žemėje, smėlyje, šventyklų sienose, akmenyse ar net medžių kamienuose. Tokios „lauko“ versijos buvo patogios klajokliams ir kariams.
• Daugelis mankalos versijų puikiai tinka mokyti mažus vaikus skaičiuoti ir lavinti loginį mąstymą. Kai kuriose vietovėse ji oficialiai naudojama vaikų darželiuose kaip ugdymo metodas.
• Daugelio Afrikos ir Azijos kultūrų žaidimas buvo siejamas su derliaus dievais, gyvenimo ir mirties ciklu, saulės ritmais. Tanzanijoje ir Madagaskare buvo tikima, kad mankala „moko kantrybės ir nuolankumo“.
• Egipto XII dinastijos faraonų kapuose (apie 1800 m. pr. m. e.) rasti daiktai su išraižytomis duobutėmis, panašiomis į mankalos lentas. Tai daro ją vienu seniausių žaidimų, turinčių materialų įrodymą.
• Tokiose šalyse kaip Gana, Tanzanija ir Nigerija vyksta regioniniai turnyrai – taip pat ir tarp moksleivių. Nugalėtojams dažnai įteikiami ne pinigai, o sėklos, ryžių maišai ar žemės sklypai, pabrėžiant ryšį su žemdirbystės kultūra.

Pažinęs taisykles ir įvaldęs pagrindinę strategiją, gali drąsiai pradėti – mankala laukia! Žaisk internetu, nemokamai ir be registracijos.

Visos mankalos žaidimo variantuose žaidžia du žmonės — ant žaidimo lentos, kuri paprastai padalinta į dvi eilutes. Viena pusė priklauso pirmajam žaidėjui, kita — antrajam. Kaip žetonai naudojami sėklos, spalvoti akmenėliai ar karoliukai. Kiekviena duobutė rodo joje esančių akmenukų skaičių: tuščia reiškia nulį, viena — vienetą, dvi — dvejetą ir t. t.

Klasikiniame kalaha variante yra 12 mažų duobučių: po 6 kiekvienoje pusėje, nors kituose variantuose jų skaičius gali skirtis. Siekiant išvengti painiavos, aptarsime būtent kalahą — populiariausią ir plačiausiai paplitusį mankala žaidimo variantą.

Kalahoje kiekvienas žaidėjas turi po šešias duobutes, išdėstytas viena prieš kitą. Lentos šonuose yra dvi didelės talpos akmenukams kaupti — jos vadinamos „kalahomis“, kaip ir pats žaidimas. Pradinis akmenukų skaičius gali skirtis, bet klasikiniame variante jų yra 48: po 4 kiekvienoje iš 12 duobučių.

Žaidimas prasideda taip:

• Burtų keliu nustatoma, kas pradės pirmas.
• Pirmasis žaidėjas pasirenka vieną iš savo 6 duobučių ir paima iš jos 4 akmenukus.
• Surinkti akmenukai paskirstomi prieš laikrodžio rodyklę į visas sekančias duobutes, įskaitant savo kalahą, bet praleidžiant varžovo kalahą.

Jei ėjimas atliekamas iš duobutės, kurioje yra daugiau nei 12 akmenukų, jie paskirstomi aplink visą lentą ratu, ir ciklo pabaigoje vienas akmenukas dedamas atgal į pradinę duobutę. Jei ėjimas nesibaigia savo kalahoj, ėjimo teisė pereina varžovui.

Norint laimėti žaidimą, reikia surinkti daugiau nei pusę visų akmenukų. Juos galima paimti dviem būdais:

• Paprastu ėjimu iki savo kalahos (ar toliau), kur akmenukas lieka ir nėra paimamas. Tokiu atveju leidžiamas tik vienas paėmimas.
• Padedant paskutinį akmenuką į tuščią duobutę savo pusėje — jei priešingoje pusėje esanti varžovo duobutė yra pilna. Tokiu atveju visi akmenukai iš jos paimami ir perkelti į savo kalahą.

Kitas ėjimas atliekamas, jei ankstesnis baigėsi savo kalahoj. Žaidimas baigiasi, kai vienas iš žaidėjų surenka daugiau nei pusę visų akmenukų arba kai visos duobutės vienoje eilėje tampa tuščios.

Patarimai žaidžiant

Mankala — gana intuityvus žaidimas, kur pergalė pasiekiama ne sudėtinga strategija, o dėmesingumu ir susikaupimu. Viena žinomiausių taktikų yra vadinamoji „pyrago taisyklė“, kuri suvienodina laimėjimo galimybes neaiškiose situacijose. Pagal šią taisyklę, po pirmo ėjimo antrasis žaidėjas gali apsikeisti pusėmis su pirmuoju ir užimti laimėtojo poziciją. Todėl neverta pradėti žaidimo iš karto imant akmenukus į kalahą.

Be to, jei burtai jums lėmė pirmąjį ėjimą, galite pasinaudoti šiuo pranašumu paimdami visus akmenukus iš pačios kairiausios duobutės. Baigus ėjimą, galėsite iškart atlikti dar vieną ir atimti tokią galimybę iš varžovo!