Ludo – tai gerai žinomas stalo žaidimas, žaidžiamas dviese arba keturiese, naudojant spalvotas figūrėles ir kauliuką. Šis žaidimas ypač populiarus Indijoje, Europoje ir Pietų Amerikoje. Egzistuoja kelios jo variacijos ir daugybė pavadinimų, iš kurių kai kurie yra registruoti prekių ženklai, daugiausia Europos bendrovių.
Žaidimo istorija
Lotyniškai žodis ludo reiškia „žaidžiu“, tačiau šis pavadinimas atsirado daug vėliau — kai žaidimas jau buvo išplitęs iš Pietų Azijos į Europą. Istorinė Ludo kilmės vieta yra Indija, kur žaidimas buvo žaidžiamas dar VI amžiuje po Kr., nors tuo metu dar nenaudoti kauliukai.
Galutinė žaidimo versija, kurioje žaidėjai paeiliui meta kauliuką, buvo patentuota Anglijoje 1896 m. Alfredo Collierio ir pradėta pardavinėti pavadinimu Royal Ludo, taip pabrėžiant jo kaip „karališkojo“ stalo žaidimo statusą.
XIX–XX amžių sandūroje šis žaidimas buvo itin populiarus tarp britų karinio laivyno jūreivių. Po kelių taisyklių pakeitimų angliškai jis buvo pavadintas Uckers. Švedijoje išpopuliarėjo versija Fia (pilnas pavadinimas: Fia med knuff, kuris reiškia „Fia su stumtelėjimu“), o Šveicarijoje – Eile mit Weile, pažodžiui reiškiantis „Skubėk lėtai“.
Taip pat egzistuoja vengriška versija — Ki nevet a végén („Kas juokiasi paskutinis?“), vokiška — Mensch ärgere Dich nicht („Žmogau, nesinervink“) ir prancūziška — Jeu des petits chevaux („Mažųjų arkliukų žaidimas“). Ispanijoje pritaikyta versija vadinama parchís, o Kolumbijoje — parques. Šios adaptacijos gali skirtis lentos dizainu, figūrėlių skaičiumi ir taisyklėmis.
Daugelyje šalių žaidimas lydimas vietinių tradicijų — nuo juokelių ir sėkmės burtų iki sudėtingų vietinių taisyklių, pavyzdžiui, privalomo priešininko figūrėlės pašalinimo, kai patenkama į tą patį laukelį.
Žaidimo esmė išlieka tokia pati, keičiasi tik pavadinimai ir žaidimo detalės. Nors žaidimas kilęs iš Indijos, vakarietiškos adaptacijos smarkiai pakeitė jo mechaniką ir išvaizdą, nutoldamos nuo originalaus pačisio — tradicinio stalo žaidimo, Indijoje žaisto ištisus šimtmečius.
Be to, Ludo išplito ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose. Pavyzdžiui, Vietname jis labai populiarus pavadinimu Cờ cá ngựa („Jūrų arkliukų žaidimas“), o kinų kultūroje egzistuoja panašus žaidimas pavadinimu 飞行棋 („Skraidantys šachmatai“), kuriame figūrėlės juda kryžiaus formos lenta ir gali „skristi“ per specialius langelius.
Įdomūs faktai
- Ludo kilo iš senovės Indijos žaidimo pačisio, kurio istorija siekia daugiau kaip 1500 metų. Jį žaidė dar Gupų imperijos laikais, apie VI a. po Kr. Jo populiarumą liudija išlikusios akmeninės žaidimų lentos, išraižytos Agros tvirtovės terasose Indijoje.
- Originalioje versijoje vietoj kauliukų buvo naudojami kaurio kriauklės arba specialūs pagaliukai, metami ant žemės. Viršuje atsidūrusių pusių skaičius nurodydavo žingsnių skaičių.
- Imperatorius Akbaras I Didysis (XVI a., Didžiųjų Mogolų dinastija) taip mėgo pačisį, kad žaisdavo jį milžiniškoje akmeninėje lentoje su gyvomis figūrėlėmis — tarnais, kurie judėdavo vietoj figūrėlių.
- Kai kuriose Indijos ir Nigerijos mokyklose Ludo įtrauktas į rekomenduojamų pertraukų žaidimų sąrašą.
- Kai kuriose Bangladešo ir Pakistano mokyklose žaidimas laikinai buvo uždraustas, nes vaikai dėl jo ginčydavosi ar praleisdavo pamokas.
Pakanka sužaisti tik vieną kartą — ir jūs suprasite: Ludo vienija, linksmina ir suteikia tikrą jaudulį, džiaugsmą ir pergalės skonį!