Įkeliama...


Pridėti į svetainę Metainformacija

Bridge internetu, nemokamai

Istorija už žaidimo

Bridžas – tai intelektualus kortų žaidimas, turintis turtingą istoriją ir pasaulinį pripažinimą. Jo pilnas pavadinimas – kontraktinis bridžas, tačiau kasdienėje kalboje seniai įsitvirtino trumpesnė forma – bridžas. Už šio pavadinimo slypi sudėtinga strategijų, skaičiavimų ir žaidimo poroje sistema. Bridžas tapo ne tik populiariu žaidimu, bet ir kultiniu užsiėmimu logikos bei strateginio mąstymo gerbėjams.

Šiandien bridžas yra tarptautiniu mastu pripažinta sporto disciplina su aiškiomis taisyklėmis, oficialia reitingų sistema, prestižiniais čempionatais ir tūkstančiais klubų, susivienijusių į nacionalines bei pasaulines federacijas.

Žaidimo istorija

Bridžo istorija prasideda nuo vysto – kortų žaidimo, plačiai paplitusio XVIII a. Anglijoje. Vystas laikomas bridžo pagrindu: nors jo taisyklės buvo paprastos, jis jau apėmė ėjimų rinkimą ir pirminius bendradarbiavimo tarp partnerių elementus, kurie vėliau tapo svarbia naujojo žaidimo dalimi. Pamažu vystas tapo sudėtingesnis. Atsirado naujų variantų – pirmiausia su pasiūlymų ir kozirio pasirinkimo elementais, vėliau – su išplėtota deklaracijų sistema.

Viena iš svarbiausių pereinamųjų formų buvo žaidimas biritch (britų spaudoje taip pat vadinamas Russian Whist). Šis pavadinimas kilo todėl, kad žaidimas atėjo į Angliją iš Balkanų ir Prancūzijos Rivjeros, kur buvo populiarus tarp rusakalbių žaidėjų. Be to, žodis biritch, tikėtina, kilęs iš senosios slavų kalbos žodžio „birich“ – pasiuntinys (asmuo, viešai skelbiantis įsakymus), simboliškai susijusio su deklaracijų sistema žaidime.

Pirmą kartą pavadinimas biritch buvo paminėtas 1886 m. britų žurnale „The Field“. Šiame žaidime jau buvo pasiūlymų mechanika, kozirio pasirinkimas ir įsipareigojimas laimėti tam tikrą ėjimų skaičių – naujovės, skyrusios jį nuo klasikinio vysto ir tapusios pagrindu būsimojo bridžo elementams.

Kitas svarbus žingsnis buvo „aukciono bridžo“ atsiradimas XX a. pradžioje. Šioje versijoje pasiūlymai vyko ratu, o žaidėjai pirmą kartą turėjo paskelbti kontraktą, kurį ketino įvykdyti. Ši versija išlaikė vysto mechaniką, bet pridėjo naujų strateginių ir bendravimo tarp partnerių elementų.

Lemiamas posūkis įvyko 1925 m., kai amerikiečių verslininkas ir kortų žaidimų entuziastas Haroldas Stirlingas Vanderbiltas, keliaudamas jūra, pasiūlė naują taisyklių sistemą. Jis pertvarkė žaidimo struktūrą: įvedė kontrakto sąvoką, atskyrė pilnus žaidimus nuo dalinių partijų ir sukūrė naują taškų skaičiavimo sistemą. Taip gimė kontraktinis bridžas – šiuolaikinė žaidimo forma, iš pradžių išpopuliarėjusi JAV, o vėliau pripažinta visame pasaulyje.

Pakilimas ir oficialus pripažinimas

1930-ųjų pradžioje bridžas tapo vienu populiariausių intelektualių laisvalaikio užsiėmimų JAV. 1937 m. buvo įkurta Amerikos kontraktinio bridžo lyga (ACBL), kuri iki šiol organizuoja turnyrus, rengia žaidėjus ir skelbia reitingus. Europoje bridžas taip pat sparčiai populiarėjo: klubai ir turnyrai atsirado Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

1958 m. buvo įkurta Pasaulinė bridžo federacija (WBF), vienijanti kelių dešimčių šalių nacionalines asociacijas. Nuo tada bridžas turi organizuoto tarptautinio sporto statusą – su savo turnyrų kalendoriumi, teisėjavimo standartais ir titulų sistema.

Bridžas SSRS ir posovietinėje erdvėje

Nors turėjo „buržuazinės pramogos“ reputaciją, bridžas prigijo ir Sovietų Sąjungoje – ypač tarp inžinierių, mokslininkų ir studentų. 1960–1980 m. žaidimas paplito universitetuose, bendrabučiuose, mokslo institutuose ir pomėgių klubuose. Nors jis neturėjo oficialaus statuso, bridžas išliko populiarus: žurnaluose buvo spausdinamos partijų analizės, o susidomėjimą palaikė reguliarūs susitikimai ir klubiniai turnyrai.

Po SSRS žlugimo bridžas išliko kaip intelektualus užsiėmimas, ypač didmiesčiuose, ir iki šiol vystosi NVS šalių nacionalinėse federacijose.

Įdomūs faktai

  • 1929 m. buvo įkurtas žurnalas „The Bridge World“ – pirmasis profesionalus leidinys, visiškai skirtas kontraktiniam bridžui. Jį įkūrė Ely Culbertsonas, reikšmingai prisidėjęs prie žaidimo populiarinimo.
  • Nuo 1995 m. bridžas oficialiai pripažintas sporto šaka Tarptautiniame olimpiniame komitete (IOC) – tai vienintelis kortų žaidimas, turintis tokį statusą.
  • 2002 m. bridžas buvo įtrauktas į Londone vykusių Pasaulinių intelektinių žaidynių (WMSG) programą kartu su šachmatais ir go – pripažintais strateginio mąstymo simboliais.
  • Warrenas Buffettas ir Billas Gatesas yra ilgamečiai bridžo entuziastai. Jie reguliariai žaidžia poroje ir mano, kad šis žaidimas lavina atmintį, strateginį mąstymą ir komandinį darbą.
  • Bridže galimos 635 013 559 600 skirtingos kortų dalijimo kombinacijos. Tai daro kiekvieną partiją išties unikalią.

Bridžas – tai ne tik kortų žaidimas, bet ir intelektualus pomėgis su turtinga istorija, aprėpiančia epochas, šalis ir kultūras. Iš aristokratiško laisvalaikio jis išsivystė į tarptautinį proto sportą. Dėl savo gilumo, istorijos ir strateginio turtingumo bridžas iki šiol vienija žaidėjų kartas visame pasaulyje – prie stalo ir už jo ribų.

Šiandien bridžą galima žaisti internete nemokamai – bet kuriuo metu ir iš bet kurios pasaulio vietos. Išbandykite – galbūt tai taps jūsų mėgstamiausiu žaidimu!

Kaip žaisti, taisyklės ir patarimai

Bridžas – tai intelektualus kortų žaidimas, kurio taisyklės iš pradžių gali pasirodyti sudėtingos, tačiau iš tikrųjų jos grindžiamos logika ir bendradarbiavimu. Tai nėra sėkmės žaidimas, kuriame viskas priklauso nuo atsitiktinumo — sėkmė bridže priklauso nuo gebėjimo priimti sprendimus, analizuoti informaciją ir dirbti kartu su partneriu. Žemiau pateikiamos pagrindinės taisyklės ir naudingi patarimai, padėsiantys suprasti šio žaidimo esmę ir pajusti jo azartą.

Žaidimo taisyklės

  • Žaidėjai ir kaladė. Bridžas žaidžiamas keturių žmonių, suskirstytų į dvi poras. Partneriai sėdi vienas priešais kitą prie stalo. Naudojama standartinė 52 kortų kaladė be džokerių. Kiekvieno padalijimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna po 13 kortų.
  • Žaidimo tikslas. Kiekvienos poros tikslas – surinkti kuo daugiau taškų laimint gūžtas. Gūžta – tai ratas, per kurį kiekvienas žaidėjas padeda po vieną kortą. Laimi aukščiausia žaistos rūšies korta, arba aukščiausias triufas, jei jis buvo žaidžiamas. Prieš prasidedant žaidimui vyksta svarbi fazė – deklaravimas.
  • Deklaravimas (licitacija). Žaidėjai paeiliui teikia siūlymus, kiek gūžtų virš šešių jie žada paimti ir kokia bus triufų rūšis (arba be triufų). Pavyzdžiui, pasiūlymas „trys širdys“ reiškia, kad pora įsipareigoja paimti devynias gūžtas, kai triufais bus širdys. Licitacija baigiasi, kai trys žaidėjai iš eilės pasako „pas“. Aukščiausias pasiūlymas laimi ir tampa kontraktu, kurį pora turi įvykdyti.
  • Kontraktas. Kontraktas nurodo, kiek gūžtų turi paimti pora, laimėjusi licitaciją, ir kokia triufų rūšis (arba be jų) bus žaidžiama. Vienas iš poros tampa žaidėju – jis veda žaidimą. Jo partneris, vadinamas „stalas“, atverčia savo kortas ant stalo ir toliau nežaidžia. Priešininkų pora žaidžia gynyboje ir stengiasi sutrukdyti kontrakto įvykdymui.
  • Gūžtų žaidimas. Pirmą kortą deda žaidėjas iš kairės nuo žaidėjo. Tuomet paeiliui kiekvienas žaidėjas padeda po vieną kortą. Jei turima korta to paties rūšies kaip pirma žaista – ją reikia žaisti. Jei tokios kortos nėra – galima mesti bet kokią kitą arba žaisti triufą. Gūžtą laimi aukščiausia žaistos rūšies korta, arba aukščiausias triufas, jei jis buvo žaidžiamas. Iš viso sužaidžiamos 13 gūžtų.
  • Taškų skaičiavimas. Bridže taškai skiriami už įvykdytą kontraktą, o už nesėkmę – skiriami baudos taškai. Papildomi bonusai skiriami už šlemus (kontraktai 12 arba 13 gūžtų) ir kitus pasiekimus. Priklausomai nuo žaidimo formato – klasikinis rubber bridge, taškų turnyras (matchpoints) ar komandinis žaidimas (IMPs) – skaičiavimo sistema gali šiek tiek skirtis. Bet visais atvejais svarbūs tikslūs siūlymai ir išmintingas žaidimas.

Patarimai žaidžiant

  • Nesistenkite laimėti kiekvienos gūžtos. Kartais verta pasiduoti — tai padeda išlaikyti žaidimo kontrolę, sujaukti priešininkų tempą ar atskleisti jų taktiką.
  • Stebėkite tempą ir rūšis. Atsiminkite, kas kokias kortas žaidė. Suskaičiavus žaistas rūšies kortas galima nustatyti, kada ji „išvalyta“ ir galima saugiai laimėti gūžtas.
  • Nebijokite būti „stalu“. Nors žaidėjo partneris tik atverčia kortas ir toliau nežaidžia, jo vaidmuo tuo nesibaigia. Stebėdami žaidimą mokotės atpažinti pasiskirstymus, suprasti partnerio ketinimus ir giliau įsigilinti į strategiją.
  • Išmokite pagrindinius signalus. Daugelis porų naudoja susitarimo signalus: aukšta korta reiškia susidomėjimą rūšimi, žema – atsisakymą. Tokie ženklai padeda koordinuoti veiksmus be žodžių.
  • Žaiskite su pagarba. Klysta visi. Bridžas – komandinis žaidimas, kur svarbiausia yra tarpusavio supratimas, o ne sėkmė. Vietoj kritikos aptarkite partijas – tai greičiausias būdas tobulėti kartu.

Gebėjimas laimėti bridže priklauso ne tik nuo taisyklių žinojimo, bet ir nuo strateginio požiūrio. Žemiau – keli principai, kurie padės žaisti sąmoningai ir užtikrintai.

  • Iš anksto suplanuokite žaidimą. Prieš padėdami pirmą kortą, peržiūrėkite visas 13 savo kortų ir pagalvokite, kaip paimsite reikiamą gūžtų skaičių.
  • Slėpkite informaciją. Geri žaidėjai ne tik padeda partneriui suprasti savo ketinimus, bet ir stengiasi suklaidinti priešininkus.
  • Neperspėkite savo rankos stiprumo. Net turint 15 taškų gali būti sunku vienam — partnerio palaikymas labai svarbus.
  • Lavinkite atmintį. Gebėjimas prisiminti sužaistas kortas yra raktas į efektyvią gynybą ir sėkmingą žaidimą.
  • Tobulinkite pusiausvyros jausmą. Supratimas, kada žaisti agresyviai, o kada atsargiai, ateina su patirtimi ir daro jus stipresniu žaidėju.

Bridžas – tai žaidimas, kuriame po griežtomis taisyklėmis slypi begalinė erdvė analizei, intuicijai ir bendravimui. Tai proto sportas, kuriame laimi ne tas, kuris gauna geriausias kortas, o tas, kuris jas panaudoja teisingai. Pradėkite nuo pagrindų, bandykite, klyskite ir tobulėkite. Kiekviena sužaista partija daro jus stipresniu.